Į Respublikinę Šiaulių ligoninę netrukus bus pristatyta ir operacinėje sumontuota naujausia endoskopinė įranga, kuria bus atliekamos unikalios, iki šiol Baltijos šalyse neatliekamos endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos. Iš mokymų Vokietijoje ir Čekijoje neseniai grįžusiam Endoskopijų padalinio koordinatoriui gydytojui endoskopuotojui chirurgui Justui Biručiui atliekant operacijas operacijoje dalyvaus ir asistuos ekspertas iš Vakarų Europos. Jau registruojami pacientai, pageidaujantys įveikti antsvorį šios operacijos pagalba.

Kauno klinikose moteriai, tulžies pūslėje turėjusiai akmenų, atlikta unikali procedūra – cholangioskopija su akmenų skaldymu lazeriu (akmenų litotripsija). Tai nauja gydymo metodika, skirta tulžies ir kasos latakų diagnostikai ir gydymui. Jauna mama Gabija, slaugiusi dukrą ligoninėje, pati pasijuto prastai. Grįžusi namo, ji nutarė profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsiaiškinti atsiradusio silpnumo priežastis.

Santaros klinikose pirmą kartą išsiplėtusi pilvo aorta gydyta pritaikant individualią medicininę priemonę, mediciniškai vadinamą fenestruotą stentgraftą. Pilvo aortos dengto stento implantacijos operacija yra rutininė procedūra pacientams, kuriems išsiplėtusi pilvo aorta, t. y. susiformavusi aortos aneurizma. Išsiplėtusi aorta turi grėsmę plyšti – jei nespėjama tokio paciento operuoti, baigtis gali būti tragiška – pacientas miršta.

Kraujotakos sistemą sudaro arterijos, kuriomis kraujas varinėjamas iš širdies į audinius bei venos, kuriomis kraujas grįžta link širdies. Visa tai sudaro pusiausvyrą, tačiau jai sutrikus išsivysto įvairios kraujagyslių ligos ir gresia rimtos komplikacijos. Štai vien lėtine venų varikoze serga apie 50 proc. žmonių populiacijos– tai viena dažniausiai pasitaikančių kraujagyslių ligų. Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgai pastebi, kad Šiauliuose ir visame regione sergančių periferine arterijų liga gausu, o daugelio šių pacientų liga apleista ir stipriai pažengusi.

Ilgą laiką 78-erių metų Kauno klinikų pacientė Zonė kentė intensyvų maudžiantį skausmą krūtinės ir juosmens srityje. Ją labiausiai vargino skausmas tarp šonkaulių. „Išsigandau, kad stiprus skausmas atsirado dėl kokios nors širdies ligos, nes pirmiausiai jį pajutau kairėje krūtinės pusėje. Vėliau pradėjo mausti ir dešinę pusę, todėl kreipiausi į gydytojus. Jie rekomendavo apsilankyti Skausmo gydymo poskyryje“, – prisimena pacientė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pristato naujovę: 55 metų pacientui atlikta minimaliai invazyvi peties vidinių sausgyslių rekonstrukcijos operacija panaudojant donoro Achilo sausgyslės audinį. „Iki šiol mūsų klinikoje rekonstrukcinės peties operacijos atliktos tik vyresniems pacientams, – sako operaciją atlikęs Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. – Peties artroskopinė viršutinės kapsulės rekonstrukcija suteikė galimybę pacientui išvengti didelės apimties, atviros, operacijos – peties sąnario endoprotezavimo“.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šiuo aparatu visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija. Įprastai operacijų metu kvėpavimo funkcija užtikrinama naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Atliekant šią operaciją, DPV pritaikyti nebuvo įmanoma dėl operuojamos srities anatomijos ir fizinių paciento savybių.

„Įsivaizduokite, operavo kraujagyslę smegenyse, o kitą dieną jau vaikščiojau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Ar gali būti kas nors geriau už modernias technologijas medicinoje?“, – stebisi pacientas Romas, kuriam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje buvo atlikta aneurizmos uždarymo operacija endovaskuliniu būdu, t. y., per kraujagysles, atliekant tik nedidelį pjūvį kirkšnyje ir panaudojant pačią naujausią ir moderniausią intramaišinę aneurizmos uždarymo priemonę. 

Diagnozė, kurią Lietuvoje išgirdę pacientai iki šiol likdavo be specifinio ligos gydymo – transtiretino širdies amiloidozė.  Anksčiau buvo manoma, jog tai – labai reta liga, tačiau, atsiradus šiuolaikinės diagnostikos galimybėms, jos nustatoma vis daugiau. Minint tarptautinę retų ligų dieną, pokalbis apie sudėtingą diagnozę, jos gydymo galimybes bei dabartinių pacientų likimą.